„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“,– prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Kiekvienas gali didžiuotis galėdamas kalbėti gimtąja kalba, ją puoselėti bei saugoti. Kalba pirmiausia yra namai, namuose esi savas, artimas ir suprastas. Grįždami iš tolimiausių užsienių, iš visokiausių klajonių ir paieškų, išgirdę savą šneką, savą kalbą, pasijuntame stipresni ir saugesni. Tai prigimtis. Tačiau mūsų gimtoji lietuvių kalba patyrė daugybę išbandymų, ji buvo draudžiama ir niekinama.

Daugiau nuotraukų rasite čia.

Šįmet švenčiame 120 metų, kaip esame laisvi kalbėti ir rašyti lietuviškai. Kiekvienais metais šią dieną einame skaityti į viešąsias erdves – sustabdome minutę knygai. Šiais metais rinkomės prie Raudondvario kultūros centro. Mokyklos vaikinai iš TR 22 ir TR 23 kursų skaitė J. Marcinkevičiaus, J. Degutytės, V. Valsiūnienės, K. Bradūno, M. Kudarauskaitės, K. Sakalausko - Vanagėlio  eilėraščius apie mūsų gimtąją kalbą. Skaitymuose mielai sutiko dalyvauti ir Raudondvario  bendruomenės bibliotekos skaitytojai lydimi bibliotekininkės D. Bagušienės. Jie skaitė ištraukas iš klasikų kūrinių. Mūsų vaikinai nustebino gražiai ir raiškiai perskaitę eiles. Pasidžiaugėme bendryste, gražia lietuviška kalba ir tais, kurie taip mokėjo ir moka skleisti lietuvišką žodį.

Bibliotekos vedėja A.Gulbinienė